Kategorija: Uncategorized @lt

Kartą atėjai pas mane sakydamas, kad nebetiki niekuo. Sakei, kad nekalbėčiau tau daugiau apie svajones, tikslus, nes tu tiesiog jais nebetiki. Aš paklausiau tavęs “kaip toli tu jau nuėjai?”. Tu nenori laukti, o aš skatinu eiti. Be nustatyto laiko limito svajonei tapti gyvai.🙏🏻❤️

❤️Kai mūsų artimam žmogui griūna pasaulis…❤️

Gyvenimas pilnas įvairių situacijų, kurios mus skatina kurti, judėti pirmyn, nors tuo metu jaučiame tik stresą, dažnu atveju aplanko nerimas, panikos atakos. 

Tokiais momentais atrodo žiūrime, bet nieko nematome.
Klausome, bet nieko negirdime.
Atrodo bandome kurti, o iš tikrųjų norisi viską mesti ir “susinaikinti”.

IR TAI NORMALU.

Tuomet pastebime aplinkinius, kurie yra “sėkmingi”, džiaugiasi gyvenimu, tuomet pasijaučiame dar labiau beviltiški. O ar žinome jų kelionės istoriją? Ne. Tuo metu mums tai net neįdomu.

Tokiomis akimirkomis kiekvienam linkiu turėti bent vieną žmogų šalia, kuris ne guostų ir verktų kartu, o gerai “įspirtų į užpakalį”. 
Bent vieno žmogaus, kuris atplėštų tavo užmerktas akis ir palaikant už rankos būtų šalia tol, kol tu pamatysi tai, ko negali regėti dėl savo baimių, nežinomybės, nepasitikėjimo savimi ar praeities patirčių.🙏🏻

Linkiu tokio žmogaus, kurio pasaulis irgi griuvo… gal net ne vieną kartą. Nes tik toks žmogus žino, kokius žingsnius reikia atlikti, kokios baimės tuo metu kankina. Juk sunku būtų tikėti draugės patarimais “kaip maitinti kūdykį”, jei ji neturi vaikų ir tokios patirties. Nes tie, kurie tokios patirties neturi, gali tik paguosti ir paverkti kartu, o kartais dar labiau suklaidinti. Ir tai normalu🙏🏻. Jie nori mums padėti, bet tiesiog nežino kaip.
Linkiu bent vieno žmogaus, kuris padėtų tau ne dėl to, kad jam tavęs gaila, o todėl, kad žino, jog vienam sunku eiti, kai esi “aklas” savo kelyje… 

Pamenu dieną, kuomet pastarąjį kartą pasaulis griuvo man. Ačiū gyvenimui, kad šalia manęs buvo draugė, kuri laikydama mane už rankos plėšė mano “karūną”nuo galvos. Kai paskambinusi jai verkdavau sėdėdama pirmomis dienomis Cantikoje ant grindų, ji manęs niekada neguosdavo. Ji privertė mane išdrįsti priimti pagalbą ir nesijausti skolingai. Privertė susidėlioti žingsnius, kuriais eisiu. Iš jos niekada neišgirdau paguodos. Nes tai būtų dar labiau klampinę mane į tą dugną. ❤️ 

🎀✨Parduotuvėlė, kurioje prekiaujama vertybėmis ir svajonėmis✨🎀

Šioje parduotuvėlėje prekes gauti galėtumėte mainais į tai, ko kartais negalime atsisakyti.

🙏🏻Norint įsigyti svajonę, mainais atiduoti turėtum nepasisekimo baimę ir visas praeities patirtis.

🙏🏻Norint įsigyti meilę, mainais turėtum atiduoti savo “šarvus” ir visą kontrolę.

🙏🏻Norint įsigyti džiaugsmą, mainais turėtum atiduoti negatyvą, kurį jauti kitiems ir visas destruktyvias mintis.

🙏🏻Norint įsigyti laisvę būti savimi, mainais turėtum atiduoti norą įtikti kitiems.

🙏🏻Norint įsigyti svajonės išsipildymą, mainais turėtum atiduoti laiką, kurį skiri galvojimui, kad to padaryti negali.

Būtų dar daug kitų prekių parduotuvėlės lentynose… bet visos turėtu savo kainą. Kurios negalime sumokėti darbe uždirbtais pinigais.✨

Ar norėtum ir galėtum išsirinkti dovaną sau šioje parduotuvėlėje? 

🛍️Beje, šioje parduotuvėlėje kiekvienas pirkėjas gauna dovanų – vis kitokią tradiciją, kurią gali integruoti į savo gyvenimą. Tereikia tik noro🛍️

Šv. Kalėdų proga linkiu Tau mintimis nukeliauti į šią stebuklingą parduotuvėlę, žinau, kad ji atidaryta ir dabar, ir išsitinkti kažką sau. Nes kurdami šviesesnį rytojų savo širdyje, kuriame džiaugsmą ir tiems, kuriuos mylime.

Apkabinu❤️